žvirblinis

žvìrblinis, -ė adj. (1) Rtr, Š, DŽ, NdŽ, žvirblìnis (2) NdŽ, KŽ; S.Dauk, M, L493 1. žvirblius gaudantis: Čia vanagėlis žvìrblinis Ob. Vištiniai, žvirbliniai ir peliniai vanagai taip pat būna kartais pavojingi linksmam žvėreliui voverytei rš. O tu, žvirblìni, da užsimuši tuos žvirblius begaudydamas Gs. Tu kaip žvirblinė pelėda – ryji už save didesnius… J.Dov. 2. priklausantis žvirblių būriui: Pažymėtinas ypatingas žvirblinių paukščių jauniklių lesinimo būdas: visi jie plačiai žiojasi leisdami tėvams giliai, net už liežuvio pamato įkišti lesalą į žiotis T.Ivan. | prk.: Agrezdai būdavo žvìrbliniai (smulkūs), apuokiniai, raudonieji, baltieji Ob. 3. su žvirbliais, su sukryžiavimais namo kertėje: Gyvenamieji namai visur tebeturėjo čiukurus (kurtinius), kertės dažnai buvo kirstos dar kirviu, o naujesnės – žvirblinės LEXXXIII516. 4. susipynęs: Raunant linus reikdavo žiūrėt, ka nebūt žvìrblinių saujų, kur galvelės susivėlusios, parsipynusios Brž.